rūbuotas

rūbúotas, -a adj. (1) 1. Trgn turintis daug rūbų, audeklų: Rūbúota merga ir slauna Ktk. Atsivežė žmoną labai rūbúotą Km. 2. apsirengęs: Toks tinklelis – nei nuogas, nei rūbúotas Ut. ^ Žiemą nuogas, vasarą rūbuotas (žardas) LTR(Rš, Klt).